- kosulinis
- 1 kosulìnis, -ė adj. (2) → kosulys: Kosulìniai (nuo kosulio) vaistai: šalpusnių šaknis su bitiniu medu gerti išvirintas Šts. Kosulìnis cukrus (geltonas), su sakalo druska išmieštas koplyčių [v]andenė[je], padeda akims Gršl. Dažnai vandens gurkšnis leidžia ligoniui nuslopinti kosulinį dirginimą rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.